Horse Mackerel (Aji) With Shrimp Or Prawn, With Inscription

Utagawa Hiroshige (jap. 歌川広重, taip pat dar vadinamas Andō Hiroshige jap. 安藤広重, 1797 m. Edo, dabar Tokijas – 1858 m. spalio 12 d.) − XIX a. japonų ukiyo-e dailininkas ir vienas žymiausių šio žanro menininkų.

Hirošigė (tikras vardas − Ando Utakaro) gimė 1797 m. Jajosu (Yayosu) kareivinėse, į rytus nuo Edo pilies, Jaesu (Yaesu) srityje, Edo mieste (dabartinis Tokijas). Hirošigės tėvas Gen’emon Andō buvo tradicinis dōshin rango šiogūno tarnas ir buvo priskirtas Edo pilies priešgaisrinei tarnybai. Gen’emon ir jo šeima kartu su kitais 30 samurajų gyveno viename iš 10 kareivinių pastatų. Tėvų Hirošigė neteko tebūdamas dvylikos: Gen’emon ir jo žmona mirė 1809 m. Po tėvo mirties Ando Utakaras perėmė jo postą, darbo jam buvo nedaug ir atlyginimas mažas. Jis gyveno kareivinėse iki 43 metų.

1811 m. Ando Utakaras pradėjo mokytos Utagavos ukijo-e mokykloje, jo mokytoju tapo žymus grafikas Utagava Tojohiras. 1812 m. mokykla jam suteikė ukijo-e kūrėjo licenziją ir Utagavos Hirošigės vardą (tuo metu ukijo-e menininkams buvo įprasta publikuoti kūrinius kitu vardu). Ukijo-e literatūroje meninkas minimas Ando Hirošigės vardu. 1818 m. publikuotas pirmasis jo grafikos kūrinys. Hirošigė karjeros pradžioje vaizdavo gražias moteris (bijinga) ir aktorius (yakushae). Po 1830 m. perėjo prie peizažų kūrybos įtakotas Hokusajaus {1832 m. Hokusajus išleido vieną populiariausių savo estampų rinkinį „36 Fudzijamos kalno vaizdai"). 1832 m. Hirošigė keliavo Tokaido keliu tarp Edo ir Kioto, buvo apsistojęs 53-ijose kelio nakvynės stotelėse, piešė eskizus. Šios kelionės pagrindu išleista 55 estampų serija „53 Tokaido stotys“, pradedant Edo, baigiant Kiotu, iškart iškėlė Hirošigę į vieno garsiausio ukijo-e menininkų tarpą greta Hokusajaus.

1834 m. buvo publikuota Hirošigės estampų serija „Žymios Kioto vietos“, 1835 m. − „Aštuoni Bivos ežero vaizdai“, apie 1837 m. − „69 Kiso kelio stotys“, 1856−58 m. − „Šimtas garsiųjų Edo vaizdų“. Po Hokusajaus mirties 1849 m., Hirošigės darbai, taip pat vaizduojantys gamtovaizdį, konkuravo su Hokusajaus tarp pirkėjų. Tačiau, kaip ir daugelio kitų žemo rango samurajų, Hirošigės atlyginimas buvo nepakankamas jo poreikiams, reikėjo papildomų pajamų, ir tai vertė Hirošigę ieškotis amatininko darbo. Buvo lengva suderinti darbą ir menininko hobius. Hirošigė mirė 1858 m. nuo choleros, palaidotas Asakusoje (dabar Tokijo dalis).

Hirošigės kūrybą galima suskirstyti į tris dalis:

• iki 1830 m., kai jo temos buvo merginos, aktoriai, samurajai;
• 1830−1844 m. laikotarpį, kuomet jis kūrė peizažus. Tai brandžiausios jo kūrybos laikotarpis.
• 1844−1858 m. periodą, kai populiarumas ir didelis estampų kiekis rodo Hirošigės kūrinių kokybės smukimą.

Vertinama, kad Hirošigė per gyvenimą sukūrė daugiau nei 5000 estampų ir kai kurie jų buvo padauginti 10 000 kopijų tiražu.