Pieteris Claeszas laikomas vienu žymiausių olandų aukso amžiaus natiurmortų kūrėjų. Jo darbuose akį traukia subtilus šviesos naudojimas, itin realistiškai nutapyti daiktai ir santūri, prislopinta spalvų gama.

Menininkas gimė Bercheme, prie Antverpeno, Belgijoje. 1620-aisiais jis tapo Šv. Luko gildijos nariu ir tais pačiais metais persikraustė į Harlemą – vieną iš pagrindinių Olandijos meno centrų. Ten Claeszui gimė sūnus Nicolaesas Pieterszoonas Berchemas, vėliau tapęs žinomu peizažistu.

Harlemas buvo reikšminga Claeszo meninės veiklos vieta. Čia kartu su kitu garsiu tapytoju Willemu Claeszoonu Heda jis buvo vienas iš svarbiausių „ontbijt“, arba vadinamojo pusryčių ar vakarienės natiurmorto žanro, atstovų. Tokiuose darbuose dažnai vaizduoti gausiai vaišėmis, stiklo bei indų gausa nukloti stalai, kuriuose pabrėžiama trumpalaikė, laikina žemiškų malonumų esmė.

Claeszo kūriniai žavi tiksliai perteiktomis medžiagų faktūromis, rafinuotu šviesos ir šešėlių žaismu bei darnia kompozicija. Jo menas padarė didelę įtaką būsimoms natiurmorto tapybos kartoms Nyderlanduose ir už jų ribų.