XIX amžiaus Anglijos peizažistas, graviūrininkas ir akvarelininkas William Callow buvo viena žymiausių šio laikotarpio meninių asmenybių. Jo vardas dažnai minimas tarp garsiausių Viktorijos estetiką atspindinčių akvarelės meistrų. Callow pasižymėjo precizišku subtilių akvarelės technikų valdymu bei pelnė pripažinimą dėl šviesos prisodrintų, romantiškų ir atmosferiškų kraštovaizdžių.

Gimęs 1812 metų liepos 28-ąją Grinviče, Anglijoje, Callow dar jaunystėje pradėjo mokytis pas žymų menininką Anthony Vandyke Copley Fieldingą. Būtent jis supažindino Callow su eskizavimo gamtoje subtilybėmis ir padarė didelę įtaką jo meninei raidai ir pasirinkimams.

Vėliau Callow gilino savo meninius gebėjimus mokydamasis pas Theodore'ą ir Thalesą Fielding'us. Iš jų jis įgijo spaudinių spalvinimo bei akvatintos technikos įgūdžių, o nuo 1825 iki 1827 metų nuosekliai tobulino akvarelės tapybos žinias. Šis laikotarpis tapo ypač reikšmingas, formuojantis savitam Callow stiliui kaip akvarelės menininkui.

Callow savo kūryboje vaizdavo ne tik Anglijos, bet ir įvairių kitų Europos šalių kraštovaizdžius. Jo darbai sulaukė didelio amžininkų įvertinimo ir vėliau buvo įtraukti į prestižines Didžiosios Britanijos muziejų bei meno kolekcijų rinkinius. Anglų akvarelės istorijoje Callow paliko itin ryškų pėdsaką ir tebėra vertinamas iki mūsų dienų.