Robertas Seldonas Duncansonas buvo XIX amžiaus amerikiečių menininkas, turintis europietiškų ir afrikietiškų šaknų, garsėjęs savo indėliu kraštovaizdžio tapyboje. Jis rėmėsi žymių Amerikos peizažistų, tokių kaip Thomas Cole'as, kūryba ir pats tapė žymius peizažus, laikomas vienu iš antrosios kartos Hadsono upės mokyklos atstovų.

Duncansonas pelnė pripažinimą kaip vienas pirmųjų iškilių afroamerikiečių menininkų Jungtinėse Valstijose. Jo paveiksluose dažnai vyrauja ramūs ir idiliški peizažai, kuriuose atsispindi gamtos grožio įkvėptas romantizmas. Menininko darbams būdinga subtiliai perteikiama šviesa ir spalvų dermė, taip pat išraiškingos detalės ir nepriekaištinga meistrystė.

Tarp žymiausių jo darbų minėtinas „Land of the Lotus Eaters“ (1852), atskleidžiantis Duncansono talentą jungti tikrus Amerikos peizažus su literatūrinėmis bei mitologinėmis užuominomis. Duncansono kūryba buvo pripažinta ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir už JAV ribų – ypač Europoje, kur jis kurį laiką gyveno ir dirbo.

Robertas S. Duncansonas savo meno darbais įtvirtino reikšmingą vietą Amerikos peizažo tapybos tradicijoje, parodydamas svarbų afroamerikiečių menininkų indėlį į šalies kultūrinį gyvenimą. Šiandien jo paveikslai saugomi garsiausiuose muziejuose ir laikomi reikšminga Amerikos dailės paveldo dalimi.