Jokūbas de Witas (Jacob de Wit, gimęs 1695 m. gruodžio 19 d., miręs 1754 m. lapkričio 12 d.) – vienas garsiausių olandų tapytojų, pelnęs pripažinimą dėl išskirtinių religinių paveikslų bei dekoratyvinės dailės kūrinių. Jis gimė Amsterdame, kūrė ir gyveno laikotarpiu, kai Olandijoje klestėjo Aukso amžiaus menas.

Didžiąją savo kūrybinio kelio dalį de Witas skyrė dekoratyvinei tapybai – buvo įgudęs sienų ir lubų kompozicijų autorius. Jo darbai išsiskiria subtiliu baroko stiliaus prisilietimu, švelniomis spalvomis ir dažnu religinių vaizdų pasirinkimu, puošiant bažnyčių bei iškilmingų pastatų interjerus.

Be religinių temų kūrinių, Jokūbo de Wito vardas siejamas ir su vadinamąja „grisaille“ technika – tai vienos spalvos freskos, imituojančios skulptūrinius reljefus. Tokie darbai ypač buvo vertinami Amsterdamo elito rūmuose ir de Wito kūriniai papuošė daug išskirtinių interjerų.

Jokūbas de Witas iki šiol laikomas svarbia figūra olandų meno istorijoje – jo darbai saugomi pasaulio muziejuose ir aukštai vertinami meno tyrinėtojų už kūrybinį originalumą bei meistrystę interpretuojant religinius motyvus.