Bartolomė Estebanas Muriljas (Bartolomé Esteban Murillo) yra vienas žymiausių XVII amžiaus Ispanijos baroko epochos tapytojų. Gimęs 1617 metais Sevilijoje, didžiąją gyvenimo dalį jis praleido būtent šiame mieste, kuris tuo metu buvo svarbus kultūros centras. Muriljas glaudžiai dirbo su vietos bažnyčiomis ir vienuolynais, kur sukūrė įspūdingus altorių paveikslus.

Didžioji Bartolomė Estebano Muriljo kūrybos dalis – tai religiniai paveikslai, kuriuose dažnai matyti Šventosios Šeimos, Madonna su kūdikiu, angelai ar šventieji. Šiems darbams būdingas šiltų spalvų koloritas, šviesos ir šešėlių žaismas bei ypatingai jautri, humaniška kompozicija.

Be religinių motyvų, Muriljas kūrė ir žanrines scenas, vaizduodamas paprastų žmonių kasdienybę. Šiose drobėse menininkas jautriai perteikė vaikų, gatvės prekeivių bei neturtingų šeimų gyvenimo akimirkas ir jų jausmus.

Muriljo darbai pasižymėjo didele įtaka tiek Ispanijos, tiek ir visos Europos dailės istorijoje. Jo kūriniai garsėja švelniu koloritu, grakščiu stiliumi ir giliu religiniu jausmingumu. 1682 metais, miręs Sevilijoje, Muriljas paliko gausų meno paveldą, kuris iki šiol žavi meno mylėtojus visame pasaulyje.