Albertas Keipas (Aelbert Cuyp) – vienas žymiausių XVII amžiaus Nyderlandų „aukso amžiaus“ dailininkų, garsėjęs peizažais. 1620 metais jis gimė Doordrechte, Olandijoje, menininkų šeimoje – jo tėvas, Jacob Gerritsz Cuyp, taip pat buvo pripažintas tapytojas.

Keipo vardas ypač išgarsėjo dėl šviesių, šilumos kupinų Olandijos peizažų, kuriuose dažnai matyti upių pakrantės, besiganantys galvijai, arkliai ir ramūs kaimo gyvenimo momentai. Jo kūriniuose išskirtinai pabrėžiamas šviesos ir šešėlių žaismas bei gebėjimas perteikti ramios gamtos grožį.

Daugelis žymių menotyrininkų lygina Keipo tapybos manierą su italų peizažistų darbais, tačiau jo kūryboje ryškiai atsiskleidžia savitas olandiškas charakteris – natūralumas ir subtili nuotaika. Jo tapyba turėjo didelės įtakos vėlesniems peizažo tapybos meistrams tiek Nyderlanduose, tiek už jų ribų.

Aelberto Keipo paveikslai šiandien saugomi žymiausiuose pasaulio muziejuose – tarp jų Londono Nacionalinėje galerijoje, Amsterdamo Rijksmuseum ir Paryžiaus Luvre. Jo palikimas vis dar labai vertinamas ir nuodugniai tiriamas meno istorikų.