Gustavas Dorė (gimęs 1832 m. sausio 6 d., miręs 1883 m. sausio 23 d.) buvo iškilus prancūzų menininkas, geriausiai žinomas kaip dailininkas, graviruotojas, iliustratorius ir skulptorius. Ypač išsiskyrė jo meistriškumas dirbant su medžio bei plieno graviravimu, kuris leido sukurti įsimintinas kompozicijas.

Iliustruodamas klasikinius literatūros kūrinius, G. Dorė išgarsėjo visoje Europoje. Jo darbai papuošė tokius žymius opus kaip Dantės „Dieviškoji komedija“, Servanteso „Don Kichotas“ ar Biblija. Sukurtose iliustracijose ryškiai atsiskleidžia sudėtinga kompozicija, gausybė detalių ir išskirtinė emocinė atmosfera.

XIX amžiuje Dorė sukurtos graviruotės susilaukė ypatingo populiarumo ir smarkiai paveikė knygų iliustravimo raidą Europoje. Jo iliustracijos padėjo skaitytojams vizualiai įsijausti į literatūros kūrinių pasaulį – iki tol jie juos matydavo tik savo vaizduotėje.

Gustavo Dorė kūryba turėjo ilgalaikį poveikį vėlesnėms menininkų ir iliustratorių kartoms. Jo darbai saugomi įvairiuose pasaulio muziejuose, o paveikslai bei iliustracijos pelnytai laikomi vertingu kultūros paveldu.