Rembrandt Harmenszoon van Rijn, gimęs 1606 metais Leidene, Nyderlanduose, laikomas vienu žymiausių Olandijos aukso amžiaus menininkų. Jo darbuose ypač išryškėja išskirtinis dėmesys šviesos ir šešėlių kontrastui, dar vadinamam chiaroscuro, kuris jo paveikslams suteikė unikalų gilumą ir dramą.

Rembrandtas nutapė per 300 paveikslų, sukūrė tiek pat graviūrų ir apie 2000 piešinių. Jis garsėjo ne tik savo dailininko talentu, bet ir iškiliu grafiko meistriškumu, kurio naujovės reikšmingai praturtino šią meno sritį. Didelį pripažinimą pelnė jo autoportretai, kuriuose menininkas nuolat atskleisdavo tiek emocinius, tiek fizinius savo gyvenimo pokyčius.

Nors vėlyvaisiais metais Rembrandtas patyrė finansinių problemų ir asmeninių nelaimių, net ir po jo mirties jo darbai išsaugojo didelę reikšmę ateities kartoms. Šie kūriniai šiandien eksponuojami garsiausiose pasaulio galerijose, tokiose kaip Rijksmuseum Amsterdame ar Nacionalinėje galerijoje Londone.

Rembrandto kūryba žavi nuoširdžiu žmogaus psichologijos perteikimu ir ypatingu šviesos efektų valdymu. Jo darbai ne tik reprezentuoja XVII amžiaus Olandijos meną, bet tebėra studijuojami bei vertinami kaip neišsenkantis įkvėpimo šaltinis daugybei pasaulio menininkų.