Jean-Baptiste-Camille Corot (1796–1875) laikomas vienu žymiausių XIX amžiaus prancūzų tapytojų, kuris reikšmingai prisidėjo prie kraštovaizdžio tapybos tradicijų. Jis aktyviai dalyvavo Barbizono mokyklos kūrime ir tapo svarbia jungtimi tarp neoklasicizmo dailės bei vėliau susiformavusio impresionistų meno.

Corot išsiskyrė meistrišku šviesos ir atmosferos perteikimu savo kūriniuose, dažniausiai tapydamas atviroje gamtoje – naudodamas plenero techniką. Jo peizažuose vyrauja ramios nuotaikos, švelnios spalvos ir darnūs kompoziciniai sprendimai. Nors Corot didžiausią dėmesį skyrė gamtos siužetams, jis yra nutapęs ir portretų.

Šalia tapybos, Jean-Baptiste-Camille Corot kūrė ir ofortus – grafikos kūrinius, taip papildydamas savo kūrybinį palikimą. Menininkas daug keliavo po Prancūziją bei Italiją, o patirti įspūdžiai atsispindi jo darbuose, vaizduojančiuose įvairius kraštovaizdžius.

Corot priskiriamas prie menininkų, kurie atvėrė kelią impresionistų judėjimui, įkvėpdamas tokius kūrėjus kaip Claude Monet. Jo paveikslai puošia žymiausius pasaulio muziejus, o švelnus ir dėmesingas žvilgsnis į gamtą iki šiol žavi meno mylėtojus.