Henri-Jean Guillaume Martin (gimė 1860 m. rugpjūčio 5 d., mirė 1943 m. lapkričio 12 d.) – garsus prancūzų tapytojas, kurio kūryba pasižymi impresionistinėmis bei pointilistinėmis raiškos priemonėmis. Tulūzoje, esančioje Pietų Prancūzijoje, pasaulį išvydęs Martin nuo ankstyvų dienų pademonstravo išskirtinius meninius gabumus.

Henri Martin lankė Tulūzos dailės mokyklą, o vėliau persikėlė į Paryžių, kur pagilino savo žinias ir meistriškai išvystė tapybos techniką. Kūryboje jis išsiskyrė gebėjimu perteikti šviesos ir spalvos žaismą, dažnai rinkdavosi tapyti peizažus, miestų vaizdus ar alegorinio pobūdžio kompozicijas.

Martin paveikslams būdingi švelnūs, impresionistiniai potėpiai, tačiau jis įvaldė ir pointilizmo metodą – tapymą mažais spalvotais taškeliais, kurie, žiūrint iš tolo, susijungia į darnų paveikslą. Dažnose jo drobėse atsiveria ramūs prancūziško kaimo motyvai, sodai ar parkų takais vaikštantys žmonės.

Henri Martin gyvenimo saulėlydyje buvo pripažintas vienu iškiliausių XX a. pradžios Prancūzijos tapytojų. Jo kūriniai šiandien saugomi tiek garsiuose muziejuose, tiek privačiuose rinkiniuose, o jo palikimas tebėra svarbi dalis Prancūzijos dailės istorijoje.