Bartonas, kurio pilnas vardas buvo Ralphas Waldo Emersonas, buvo žymus XX amžiaus pradžios amerikiečių menininkas. Didžiausią pripažinimą jis pelnė dėl savitų animacinių iliustracijų bei to meto žinomų aktorių ir kitų garsenybių karikatūrų. Žvelgdamas į garsius asmenis išskirtiniu kampu, Bartonas greitai tapo vienu iškiliausių vadinamojo „žurnalo laikotarpio“ kūrėjų, o jo darbai neretai puošė tokių leidinių kaip „Vanity Fair“ ir „The New Yorker“ puslapius.

1920-ųjų Amerikos dvasią Bartonas perteikė eskizuose, vizualiai pabrėždamas šiam nerūpestingam ir prabangiam laikotarpiui būdingą nuotaiką. Ekspresyviomis, greitomis linijomis išsiskiriantis Bartonas pasižymėjo šmaikščia ironija, kuri itin tiksliai atskleisdavo ne tik įžymybių, bet ir visuomenės trūkumus bei silpnybes. Šios savybės lėmė jo didelį populiarumą spaudoje, o menininko kūryba tapo neatsiejama to meto kultūros dalimi.

Nors Bartono darbai buvo gausiai vertinami ir žavėjo daugelį, jo asmeninį gyvenimą temdė psichikos sveikatos problemos. Galiausiai jos nulėmė skaudžią pabaigą – Ralphas Bartonas nusižudė dar nesulaukęs keturiasdešimties. Po jo mirties kūryba ir vardas greitai buvo pamiršti visuomenės.

Šių dienų kontekste Ralphas Bartonas laikomas svarbia XX a. pradžios amerikiečių karikatūros ir animacijos figūra. Jo darbai ne tik atspindi jo asmeninę dramą, bet yra tapę ištisos epochos ženklu. Bartono kūrybinis palikimas iki šiol išlieka esminiu to laikotarpio meno ir kultūros liudijimu.