Maximilien Luce buvo vienas iš produktyviausių prancūzų neoimpresionistų menininkų, pasižymėjęs savo paveikslais, iliustracijomis, graviūromis bei grafikos darbais, taip pat išsiskyręs savo anarchistinės krypties veikla. Karjerą pradėjęs kaip graviūrininkas, vėliau jis visą dėmesį skyrė tapybai: iš pradžių buvo impresionistas, tuomet susižavėjo pointilizmu, o vėliau vėl sugrįžo prie impresionizmo.

Luce gimė 1858-aisiais Paryžiuje ir priklausė Neoimpresionizmo srovei, kurios žymiausi atstovai buvo Georges Seurat bei Paul Signac. Menininkas garsėjo ypatingu gebėjimu drobėje perteikti šviesos žaismą ir spalvų sąskambius, dažniausiai vaizduodamas kasdienį gyvenimą, miestus ar darbininkų pasaulį.

Be tapybos, Luce daug dėmesio skyrė graviūroms ir iliustracijų kūrimui spaudai. Jo politinės nuostatos buvo aiškiai matomos tiek kūryboje, tiek visuomeniniame gyvenime – jis aktyviai įsitraukė į anarchistinį judėjimą ir palaikė ryšius su to meto radikaliomis asmenybėmis.

Maximilien Luce darbų galima rasti garsiausiuose pasaulio muziejuose. Jo taikyta technika ir kūrybinė interpretacija darė įtaką vėlesniems dailininkams. Dailininko kūryba išsiskiria dinamiškomis spalvomis, taškinio teptuko dūžių naudojimu bei ypatingu jautrumu socialinėms temoms.