Alfredas Ostas – žymus belgų dailininkas, gimęs 1884-aisiais. Jo vardas išgarsėjo ne tik dėl tapytų paveikslų, bet ir dėl aktyvaus dalyvavimo tarptautiniuose meno konkursuose. Vienas reikšmingiausių jo laimėjimų įvyko 1920 metais: tada menininkas buvo apdovanotas bronzos medaliu olimpinėse dailės varžybose už paveikslą „Futbolininkas“ (Joueur de Football). Tuo laikotarpiu olimpinėse žaidynėse menas vertintas lygiai su sportu, todėl Ostas tapo istorine asmenybe – jo kūryba sulaukė tarptautinio pripažinimo.

1920-aisiais Antverpene surengtų olimpinių žaidynių programoje tapyba buvo viena iš meno kategorijų, be architektūros, literatūros, muzikos ir skulptūros. Alfredas Ostas buvo vienas nedaugelio menininkų, kuriems pasisekė sujungti sporto ir meno sritis. „Futbolininkas“ – jo kūrinys, liudijantis dailininko talentą perteikti judesį, gyvybingumą ir sportines emocijas tapybos kalba. Šis paveikslas ir šiandien laikomas svarbia Belgijos kultūros paveldo dalimi.

Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu Alfredas Ostas susidūrė su ypatingais sunkumais – trūko maisto ir kitų būtiniausių dalykų. Prie sunkaus gyvenimo sąlygų jis išliko gyvas ir galėjo tęsti kūrybą, nes Antverpeno Ksaverijaus kolegijos jėzuitų kunigai padėjo mainais už jo religinės tematikos kūrinius. Net jeigu karo metais stokota ir menui reikalingų priemonių, tokiu būdu Ostas galėjo ne tik išlikti, bet ir kurti.

Alfredo Osto darbai sulaukė didelio jėzuitų įvertinimo, todėl jis buvo pakviestas sukurti sienų piešinius visoje Ksaverijaus kolegijoje. Ši misija menininkui buvo reikšmingas įvertinimas: piešiniuose atsispindėjo jėzuitų ordinas ir jų globėjo, šv. Pranciškaus Ksavero, gyvenimas. Kadangi karo sąlygomis nebuvo galima gauti dažų, Ostas piešė naudodamasis anglimi ir medžio anglies lazdelėmis. Vėliau šie kūriniai buvo padengti apsaugine danga, todėl iki šių dienų piešiniai laikomi vienu iš šios mokyklos pasididžiavimų ir vertinami kaip itin reikšmingas religinis bei kultūrinis paveldas.