Abbott Handerson Thayer (1849–1921) buvo garsus amerikiečių tapytojas, gamtininkas bei pedagogas, reikšmingai paveikęs savo epochos kūrėjus. Jis gimė Bostone, pasiturinčioje šeimoje, kur jau nuo mažų dienų buvo skatinamas ugdyti meninius gebėjimus. Thayer greitai išgarsėjo kaip išskirtinių portretų ir figūrinių kompozicijų autorius, o jo darbai itin domino kolekcininkus, vertinančius Europos renesanso meno tradicijas.

Pradėjęs kūrybinį kelią, Thayer daugiausia tapė portretus ir alegorines figūras, pasižyminčias subtilia spalvų harmonija bei klasikine kompozicija. Visgi lemtingu lūžiu jo gyvenime tapo žmonos netektis, po kurios jo kūryboje išryškėjo liūdesio, praradimo ir dvasinių ieškojimų temos.

Persikėlęs gyventi į Dubliną, Naujojo Hampšyro valstijoje, Thayer drauge su kitais menininkais subūrė savitą bendruomenę. Čia jis galėjo visiškai pasinerti į gėlių, peizažų bei idealizuotų moterų, dažnai vaizduojamų kaip angelai ar madonos, tapybą. Jo žymieji „angelų“ paveikslai išsiskiria spindinčiomis spalvomis ir gilia emocine išraiška, iki šiol žavinčia meno gerbėjus.

Thayer domėjosi ne tik daile – jis tyrinėjo gamtos mokslus ir gilinosi į gyvūnų maskuotės reiškinį, todėl laikomas vienu iš maskuotės teorijos pradininkų. Abbott Handerson Thayer, žinomas dėl savo universalių talentų ir kūrybinės įtakos, iki šiol išlieka ryški figūra Amerikos meno istorijoje.