Lietuvių tapytojas Rolandas Mociūnas savo kūryboje dažniausiai vaizduoja impresionistinius miestų peizažus. Jo darbuose susipina jaukumas su miestų judesiu ir gyvybe, o šiluma persmelkia kiekvieną paveikslą. Dailininkas išskirtinį dėmesį skiria šviesos ir atspindžių žaismui, subtiliems kontrastams, tad jo darbai dvelkia dinamika ir gyvybingumu.

Mociūno drobėse miestai atrodo nuolat judantys – tapytojas siekia perteikti kasdienybės srautą, kuriame atsispindi tiek gyventojų, tiek automobilių, tiek gamtos ritmas. Net natiurmortuose, kuriuose lyg ir sustingsta gyvybė, išlieka potekstė – keliami klausimai apie daiktų istorijas, jų buvimą ir prasmę.

Kiekviename kūrinyje išryškėja menininko profesionalumas bei kūrybiškumas – paveikslai skleidžia nuotaiką, kviečia žiūrovą įsijausti ir iš naujo pajusti miesto dvasią. Šios emocijos tarytum peržengia drobės ribas ir pasiekia kiekvieną stebėtoją.

Rolando Mociūno paveikslai vertinami už gebėjimą perteikti ne tik formas, bet ir pojūčius – miesto gyvybingumą, laikinumą bei akimirkos žavesį. Jo tapybos maniera yra įsimintina ir lengvai atpažįstama, o kūriniai neretai puošia tiek privačias, tiek viešąsias erdves.