Gintaras Tadauskas – lietuvių tapytojas, kuris kūrybinį įkvėpimą semiasi iš Biblijos posakių ir žmogaus dvasinių vertybių išraiškos. Jo paveiksluose neretai atsiskleidžia stiprios medžių šaknys, saulės link susibūrę paukščiai, vikšro virtimas į įspūdingą drugelį ar meilės pilnas gervių šokis. Šie gamtos vaizdiniai Tadausko darbuose išryškina pastovias ir esmines žmogaus gyvenimo vertybes.

Anot Tadausko, gamtos įvaizdžiai – medžiai, drugiai, paukščiai – nukreipia žiūrovą į amžinybę, pranokstančią žmogaus gyvenimo trukmę. Jo tapybos darbuose juntama pagarba gyvenimo trapumui, o drauge ir grožiui bei prasmei, kurią kiekvienas gali patirti žvelgdamas į meną.

Išskirtinis Tadausko kūrinių bruožas – unikalus atlikimo būdas, nes jis renkasi vieną iš seniausių tapybos technikų – mineralinę temperą. Ši tradicinė technika, seniau naudota ikonų tapyboje, leidžia iš mineralų ir kiaušinio trynio išgauti sodrias, neretai mistiškai spindinčias spalvas, kurios paveikslams suteikia ir švytėjimo, ir ilgaamžiškumo, o žiūrovui – tikėjimo kūrybos nemirtingumu.

Be to, menininkas virtuoziškai derina ir akvarelės dažus, kurių švelnūs perėjimai bei spalvų tonų subtilumas liudija meistriškumą ir itin pagarbų požiūrį į menines tradicijas. Tadausko kūryba žavi spalvingumu ir dvasine giluma, ragina mąstyti apie žmogaus bei gamtos ryšį ir skatina ieškoti amžinųjų vertybių savyje.