Josefas Schmitzbergeris buvo pagarsėjęs kaip tapytojas, mėgęs vaizduoti gyvūnus. Jo kūrybos pagrindą sudarė laukinės gamtos ir gyvūnų scenos. Gimęs Miunchene, Vokietijoje, brangakmenių graviruotojo šeimoje, jis jau nuo vaikystės buvo artimai susipažinęs su meno ir amato pasauliu.

Pirmuosius meninius įgūdžius Schmitzbergeris įgijo lankydamas Kunstgewerbeverein – menų ir amatų asociacijos – mokyklą. Vėliau savo studijas jis pratęsė Miuncheno akademijoje, garsėjusioje daugybe žymių Vokietijos tapytojų ir menininkų.

Dažniausiai Schmitzbergerio tapybos darbuose vaizduojami laukiniai gyvūnai natūralioje aplinkoje. Ne mažiau svarbią vietą jo paveiksluose užima ir naminiai gyvūnai, tokie kaip katės bei šunys, be to, menininkas neretai rinkosi ir medžioklės temą, kuri kartodavosi jo darbuose.

Josefo Schmitzbergerio paveikslai išsiskiria itin kruopščiai perteiktais gyvūnų judesiais, grakštumu ir tiksliai atvaizduotomis aplinkos detalėmis. Šiuose kūriniuose akivaizdus natūralumas, o gyvūnai vaizduojami gyvybingi ir turintys savitą charakterį, kas liudija menininko pagarbą gamtai ir jos įvairovei.