The Water Lily Pond, c. 1917-19

Oscar-Claude Monet (Klodas Monė, 1840 m. lapkričio 14 d. Paryžiuje, Prancūzijoje – 1926 m. gruodžio 5 d.) – prancūzų tapytojas, peizažistas, impresionizmo atstovas.

Klodas Monė gimė Paryžiuje, Prancūzijoje. Jo šeima persikėlė į Havrą Normandijoje, kai K. Monė buvo penkeri metai. Tėvas norėjo, kad jis tęstų šeimos bakalėjinių prekių pardavimo verslą, bet jis norėjo piešti. Savo krašte K. Monė garsėjo kaip karikatūristas. Normandijos paplūdimiuose jis sutiko Eugène Boudin, kuris išmokė piešimo en plein air (atvirame ore) technikos.

1860 m. nusprendęs studijuoti dailę Paryžiuje, K. Monė pasirinko ne prestižinę École des Beaux-Arts, o privačią dailės mokyklą, kurioje sutiko Camille Pissarro, viso gyvenimo draugą ir bendramintį. 1861 m. pašauktas į armiją Monė išvyko į Alžyrą, kur turėjo tarnauti septynerius metus. Tačiau 1862 metų vasarą susirgo vidurių šiltine. K. Monė teta Lecadre ištraukė sūnėną iš armijos ir apsiėmė remti jo dailės studijas.

Nusivylęs tradiciniu menu, dėstomu akademijoje, 1862 m. K. Monė įstojo į Charles Gleyre studiją Paryžiuje, kur sutiko Pierre-Auguste Renoir, Frédéric Bazille ir Alfred Sisley. Kartu jie dalinosi naujomis dailės idėjomis, kurios tapo pagrindu impresionistinei tapybai.

1866 m. K. Monė nutapė paveikslą „Moteris su žalia suknele“ (Camille, ou la femme à la robe verte). Šiame paveiksle nutapyta Camille Doncieux. Po kiek laiko Camille Doncieux tapo nėščia ir pagimdė K. Monė pirmą vaiką Jean.

Per Prancūzijos-Prūsijos karą (1870–1871), K. Monė pabėgo į Angliją, kad išvengtų šio konflikto. Čia jis studijavo John Constable ir J. M. W. Turner darbus.

Po grįžimo į Prancūziją 1872 m. arba 1873 K. Monė nutapė „Įspūdis, saulėtekis“ (Impression, soleil levant) vaizduodamas Havro uosto vaizdą. Šis kūrinys buvo eksponuojamas pirmoje impresionistų parodoje 1874 m. ir dabar yra Paryžiaus Marmottan-Monet muziejuje. Iš paveikslo pavadinimo, dailės kritikas Louis Leroy davė sąvoką „impresionizmas“.

1873 m. K. Monė ir Camille Doncieux susituokė ir persikėlė į namą Aržantejį, netoli Senos upės. 1878 m. kovo 17 d. jie susilaukė kito sūnaus Michel. 1879 m. Camille Monet mirė nuo tuberkuliozės.

Alice Hoschedé nusprendė padėti K. Monė pasiimdama jo 2 vaikus su savais. Jie gyveno Puasi, kurio K. Monė nekentė. 1883 m. balandį jie persikėlė į namą Živerni, kur K. Monė pasodino didelį sodą. K. Monė šį sodą tapė visą likusį gyvenimą. K. Monė ir Alice Hoschedé susituokė 1892 m.

1880 ir 1890 m. pradėjo piešti paveikslų serijas; vieno objekto paveikslus varijuodamas šviesą ir žiūrėjimo tašką. Jo pirmose serijose yra nutapyta Ruano katedra skirtingu dienos metu ir iš skirtingų požiūrių. 20 katedros paveikslų buvo eksponuojami 1895 m. Durand-Ruel galerijoje. K. Monė taip pat nutapė šieno stirtų paveikslų seriją.

K. Monė išskirtinai mėgo piešti gamtą – savo nuosavą sodą, vandens lelijas, baseiną ir jo tiltą. Jis taip pat tapė Senos upės krantų vaizdus.

Tarp 1883 ir 1908 m. K. Monė keliavo Viduržemio jūra ir tapė daug kraštovaizdžių, jūros peizažų.

1911 m. mirė jo žmona Alice Hoschedé, o 1914 mirė jo sūnus Jean.

1923 m. K. Monė akyje susiformavo katarakta, dėl kurios jis turėjo dvi operacijas.

Klodas Monė mirė 1926 m. gruodžio 5 d. Jis palaidotas Živerni bažnyčios kapinėse.

2004 m. K. Monė paveikslas „Londonas, Parlamentas, Saulės efektai rūke“ (Le Parlement, Effet de Brouillard, 1904), buvo parduotas už 20 mln. Jungtinių Valstijų dolerių.