Vakras

Thomas Leitneris (g. 1876 m. – m. 1949 m.) buvo austrų peizažų tapytojas, garsėjęs ypatingai jautriu gamtos vaizdavimu. Savo meninį kelią jis pradėjo Vienos akademijoje, kurioje nuo 1893 iki 1905 metų studijavo pas žymų pedagogą Franzą Rumplerį. Tobulindamas tapybos įgūdžius akademijoje, Leitneris savo kūriniuose itin vertino šviesos žaismą ir natūralių spalvų perteikimą.

Baigęs mokslus, Thomas Leitneris išvyko į Italiją ir Dalmatiją, kelionės metu įkvėptas naujų motyvų ir įspūdžių, kurie vėliau dažnai atsispindėjo jo darbuose šių kraštų peizažų pavidalu. Už savo tapybos pasiekimus menininkas pelnė garbingą Romos premiją.

1908 metais Leitneris tapo Vienos Künstlerhaus – menininkų draugijos – nariu ir nuolat dalyvavo jos organizuojamose parodose. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis įvairiuose frontuose – Ortlerio regione, Rytų Galicijoje, Kapodistrijoje – atliko karo dailininko pareigas, savo paveiksluose įamžindamas karo realybę ir nuotaikas.

1911 m. menininkas persikėlė įsikurti Vaidhofene prie Tajos, kur jam buvo suteiktas garbės piliečio vardas. Čia Leitneris gyveno iki pat 1949 m. ir paliko reikšmingą pėdsaką Austrijos peizažinės tapybos istorijoje.