Franciszeko Matejko portretas, dailininko tėvas. (1877)

Janas Alojzy Matejko (1838–1893) laikomas vienu žymiausių Lenkijos dailininkų, išgarsėjęs istorinių scenų tapyba. Gimęs Krokuvoje, jis beveik visą savo gyvenimą praleido šiame mieste, kur sukūrė svarbiausius savo darbus. Matejko buvo žinomas gebėjimu istorinėms kompozicijoms suteikti dramatizmo, kruopščiai perteikti detales ir gilią simboliką, pabrėžiančią Lenkijos tapatybę.

Jo kūriniuose dažnai atsispindi reikšmingiausi Lenkijos istorijos momentai: nuo svarbių mūšių iki lemtingų politinių susitarimų. Išskirtinius Matejko paveikslus reprezentuoja „Rejtan“ (1866), vaizduojantis protesto sceną dėl Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, ir „Liublino unija“ (1869), atskleidžiantis istorinės Lenkijos ir Lietuvos sąjungos akimirką.

Matejko kūrė didžiulius paveikslus, kuriuose gausu istorinių asmenybių ir smulkių detalių, taip pat nutapė daug portretų, tarp jų – Lenkijos karalių portretų galeriją. Svarbią reikšmę jo kūryboje turėjo ir religinė tapyba, pavyzdžiui, freskos Krokuvos Šv. Marijos bazilikoje. Jo kūriniai padarė nemenką įtaką ne tik Lenkijos menui, bet ir istorinės sąmonės raidai.

Dėl išskirtinės kūrybos svarbos bei didelės įtakos, Janas Matejko neretai vadinamas Lenkijos „nacionaliniu tapytoju“. Jo palikimas gerbiamas ir kruopščiai tyrinėjamas, o pagrindinė dailininko darbų kolekcija saugoma jam skirtame muziejuje Krokuvoje. Matejko įkvėpė ne vieną vėlesnės kartos menininką bei istoriką ir iki šiol išlieka vienu garsiausių lenkų kūrėjų pasauliniu mastu.