Félix Ziem (gimęs 1821 m. vasario 26 d., miręs 1911 m. lapkričio 10 d.) buvo iškilus prancūzų tapytojas, kurį dažnai sieja su Barbizono mokykla. Ši menininkų grupė garsėjo peizažais, kuriuose ryškiai atsispindi natūralizmo ir impresionizmo bruožai, o ypatingas dėmesys skiriamas gamtos vaizdams ir šviesos žaismui.

Visą savo kūrybinį gyvenimą Ziem daugiausia tapė Venecijos peizažus. Jo drobėse atsispindi gili meilė šio miesto architektūrai ir vandens atspindžiams, o vienu iš menininko išskirtinių bruožų tapo ryškūs spalviniai ir šviesos efektai.

Be peizažų, Ziem taip pat tapė orientalizmo įkvėptus kūrinius, vaizduojančius Artimųjų Rytų motyvus. XIX amžiaus Prancūzijoje šios temos buvo labai populiarios ir menininkams suteikdavo galimybę laisvai eksperimentuoti su egzotiškais siužetais bei sodriomis spalvomis.

Per ilgą ir produktyvią savo kūrybos istoriją Félix Ziem buvo vertinamas ne tik gimtojoje Prancūzijoje, bet ir kitose šalyse. Šiandien jo kūriniai eksponuojami daugelio pasaulio muziejų kolekcijose, o pats Ziem laikomas vienu žymiausių XIX amžiaus prancūzų peizažistų.