Gustave'as Franciscus De Smet (gimęs 1877 m. sausio 21 d., miręs 1943 m. spalio 8 d.) buvo vienas žymiausių belgų dailininkų, priskiriamas prie flamandų ekspresionizmo pradininkų. Jis atėjo į pasaulį Gente, kur ir pradėjo savo meninį kelią—studijavo Gento dailės akademijoje. Kūrybos pradžioje De Smetą įkvėpė impresionizmas, tačiau vėliau jo paveiksluose ryškėjo ekspresionizmo bruožai: stiprus emocinis krūvis ir intensyvių spalvų dermė.

Gustave'as De Smet, drauge su kitais garsiais menininkais, tarp kurių buvo Constant Permeke bei Frits Van den Berghe, kūrė naują kryptį Belgijos dailėje – flamandų ekspresionizmą. Šiam judėjimui buvo būdinga ypatinga pagarba kasdienio gyvenimo scenoms, paprastų žmonių pasauliui, taip pat gilios emocinės raiškos siekis, išskiriantis jį iš kitų to laikotarpio meninių srovių.

Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu menininkas buvo priverstas pasitraukti į Olandiją, kur artimiau susipažino su šios šalies modernizmo tendencijomis. Ši emigracija smarkiai paveikė jo kūrybą – drobėse tapo akivaizdžios supaprastintų formų bei dekoratyvinių elementų apraiškos, išsaugant dramatišką nuotaiką ir jautrų požiūrį į vaizduojamus asmenis.

Gustave'o De Smet darbai saugomi reikšmingiausiose Belgijos meno kolekcijose ir muziejuose. Jo meninė veikla laikoma itin svarbia Belgijos dailės istorijai; be to, jo jaunesnis brolis Léon De Smet taip pat garsėja kaip talentingas tapytojas.