Giacomo Guardi (gimęs 1764 m. balandžio 13 d., miręs 1835 m. lapkričio 3 d.) buvo italų tapytojas iš Venecijos. Jis priklausė menininkų šeimai – jo tėvas, garsus vedutų tapytojas Francesco Guardi, taip pat užsiėmė menu. Giacomo, sekdamas šeimos tradiciją, tapo dailininku ir didžiąją savo kūrybos dalį skyrė Venecijos architektūros bei peizažų vaizdavimui.

Nors Giacomo Guardi ėjo tėvo pėdomis, jo paties darbai buvo kur kas mažesnio formato ir dažnai skirti turistams ar meno mėgėjams kaip suvenyriniai paveikslėliai. Jo tapyboje atsiskleidžia Venecijos kasdienis gyvenimas, čia vaizduojami kanalai, aikštės bei pastatai. Šios scenos buvo mėgstamos dėl detalaus atlikimo ir subtilaus spalvų derinio.

Nors, priešingai negu tėvas, Giacomo nesusilaukė plačios šlovės, jo paveikslai išliko reikšminga Venecijos vizualine kronika. Jis darbe derino tradicinės Venecijos tapybos bruožus su individualiu žvilgsniu ir jautrumu supančiai aplinkai. Dėl šių ypatumų Giacomo Guardi laikomas svarbia XVIII ir XIX amžių sandūros meno figūra.

Šiandien Giacomo Guardi darbai saugomi daugybėje muziejų bei privačių kolekcijų. Jie ir toliau vertinami ir kolekcionuojami – ypač dėl to, kad autentiškai perteikia Venecijos miestą ir pratęsia šeimos meninę tradiciją.