Autoportretas (1912)

Aleksejus fon Javlenskis (1864–1941) buvo iškilus rusų ekspresionizmo tapytojas, kurio didžioji kūrybos dalis praėjo Vokietijoje XX amžiaus pradžioje. Gimęs Rusijoje, jis, siekdamas sekti meno naujoves, persikėlė į Vakarų Europą ir aktyviai prisidėjo prie modernizmo idėjų vystymosi.

Javlenskio menui būdingos sodrios spalvos, intensyvūs potėpiai ir stiprus emocinis išraiškingumas. Jis priklausė „Mėlynojo raitelio“ (Der Blaue Reiter) grupei ir, kartu su žinomais menininkais, tokiais kaip Vasilijus Kandinskis ir Franzas Markas, buvo vienas iš jos įkūrėjų.

Aleksejus fon Javlenskis savo tapybos darbuose dažnai rinkosi portretus bei peizažus, juose stengdamasis atskleisti žmogaus vidinius jausmus ir dvasinį pasaulį. Vėlyvajame kūrybos etape jo paveikslai vis labiau artėjo prie abstrakcijos, siekiant paprastesnių formų ir spalvų santykio.

1941 metais Aleksejus fon Javlenskis mirė Vokietijoje, palikdamas ženklią žymę Europos ekspresionizmo istorijoje. Šiandien jo kūriniai priklauso daugeliui pasaulio muziejų kolekcijų, o menininko indėlis plačiai pripažįstamas kalbant apie moderniosios tapybos vystymąsi.