Jacques'as-Émile'as Blanche'as (1861–1942) buvo garsus prancūzų portretistas, savo kūriniais išgarsėjęs tiek Paryžiuje, tiek Londone. Nors Blanche'as neturėjo oficialaus meninio išsilavinimo, jo talentas pritraukė daugelį žymių ir turtingų asmenų, tapusių jo portretų modeliais. Dailininko paveikslai išsiskyrė ryškiomis spalvomis bei ekspresyviu ir gyvu potėpiu.

Blanche'as buvo žinomas dėl gebėjimo tiksliai ir jautriai atkurti pozuotojų veido išraiškas bei nuotaikas, todėl portretų meno mėgėjai jį itin vertino. Jo užsakovai dažnai buvo kilmingi asmenys arba menininkų elitas: rašytojai, kompozitoriai, teatro aktoriai. Dailininko darbų išskirtinumas slypėjo tame, kad jo tapyba jungė natūralizmo bruožus ir impresionizmo įtaką.

Nors menininkui netrūko sėkmės ir pripažinimo tarp klientų, kai kurie to meto bendraamžiai Blanche'ą laikė diletantu. Kritikai teigė, jog jis labiau vertina asmeninius ryšius ir siekia šlovės, nei gilina(si) į meną ar kūrybinę naujovę. Nepaisant to, Blanche'o kūriniai buvo vertinami dėl estetikos ir istorinės reikšmės.

Jacques'as-Émile'as Blanche'as garsėjo ne tik kaip tapytojas – jis buvo ir gabus rašytojas, palikęs reikšmingų prisiminimų apie anuometinio kultūrinio ir meninio gyvenimo užkulisius. Šie memuarai tapo svarbiu šaltiniu, leidžiančiu geriau suprasti XIX ir XX amžių sandūros menininkų kasdienybę bei pačio Blanche'o aplinką.