Paul Klee (1879–1940) – žymus vokiečių menininkas, gimęs Šveicarijoje, kurio indėlis į XX amžiaus meną yra itin reikšmingas. Nors augo ir mokėsi Vokietijoje, jo kūrybai įtakos turėjo įvairūs Europos meno kryptys: ekspresionizmas, kubizmas bei siurrealizmas. Klee darbams būdingas išskirtinis, lengvai atpažįstamas stilius, dažnai balansuojantis tarp vaizduojamojo ir abstraktaus meno.

Klee užsiėmė ir piešimu, ir tapyba, nuolat bandė įvairias technikas ir medžiagas. Jis daug dėmesio skyrė spalvų tyrinėjimui, kurdamas savitą spalvų teoriją. Menininko susidomėjimas spalvomis ryškus ne tik jo paveiksluose, bet ir teoriniuose tekstuose, kuriuose Klee nagrinėjo spalvų tarpusavio santykius, formos bei linijos svarbą kuriant meną.

1921–1931 metais Paul Klee dėstė garsiojoje Bauhauso mokykloje Vokietijoje, kur jo paskaitos bei užrašai apie meną tapo itin reikšmingi. Klee paskaitų ciklas „Raštai apie formą ir dizaino teoriją“ („Schriften zur Form und Gestaltungslehre“) yra laikomas vienu svarbiausių šiuolaikinio meno tekstų, dažnai prilyginamas Leonardo da Vinci „Traktatui apie tapybą“. Šie raštai padarė didelę įtaką ne tik jo mokiniams, bet ir vėlesnėms menininkų kartoms.

Klee kūryboje išsiskiria fantazija, vaikiškas žvilgsnis į pasaulį bei ypatingas spalvų jautrumas. Jo darbuose neretai atsiranda muzikinės asociacijos, kadangi menininko šeima pasižymėjo giliais muzikiniais ryšiais. Iki šiol Klee palikimas įkvepia tiek menininkus, tiek meno mylėtojus visame pasaulyje, o jo darbai saugomi garsiausiuose muziejuose.