Elemír Halász-Hradil (g. 1873 m. balandžio 18 d. – m. 1948 m. gruodžio 9 d.) buvo slovakų dailininkas, kilęs iš Vengrijos. Jo kūryboje atsispindi XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios Vidurio Europos meninės kryptys. Menininkas gimė daugiatautėje Austrijos–Vengrijos imperijoje, todėl jo darbuose ryškūs ir vengriški, ir slaviški kultūros bruožai.
Halász-Hradil išsiskyrė kaip aktyvus dailininkas, kurio kūryba neretai siejama su realizmo bei impresionizmo bruožais. Jis tapė įvairius žanrus, tačiau ypatingą dėmesį teikė portretams, peizažams ir kasdienio gyvenimo vaizdams. Jo paveiksluose išryškėja subtilus šviesos žaismas ir spalvų dermė.
Didelę gyvenimo dalį dailininkas praleido Slovakijoje, kur atrado įkvėpimo vietos gamtoje ir kasdieniuose žmonių darbuose. Dalyvaudamas vietinės kūrybinės bendruomenės veikloje, jis prisidėjo prie Slovakijos meninio gyvenimo plėtros. Menininkas savo darbuose perteikė tiek miestų, tiek kaimo kultūros ypatybes.
Elemír Halász-Hradil iki šiol vertinamas kaip svarbi asmenybė, palikusi reikšmingą indėlį Slovakijos ir Vengrijos dailės istorijoje. Jo paveikslai eksponuojami daugelyje Europos galerijų ir laikomi reikšminga Vidurio Europos meno paveldo dalimi.
