Seras Johnas Lavery – garsus airių kilmės dailininkas, kuris išsiskyrė portretų kūrimu bei įsimintinais karo metų paveikslais. Jo kūryboje ypatingas dėmesys skirtas detalių tikslumui ir jautrioms kompozicijoms, perteikiančioms tiek atskirus asmenis, tiek platesnius istorinių įvykių kontekstus.

Johnas Lavery gimė 1856 metais Belfasto vidinėje dalyje, Šiaurės Airijoje. Jį pakrikštijo Šv. Patriko bažnyčioje, tačiau dar vaikystėje šeima išvyko į Škotiją. Būtent ten prasidėjo jo, kaip menininko, kelias – nuo 1870 metų jis mokėsi Glazgo Haldane'o akademijoje, kur susidūrė su naujausiomis modernios tapybos kryptimis.

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje Lavery plėtojo savo meninius gebėjimus Paryžiaus Académie Julian, garsėjusioje kaip viena reikšmingiausių to meto meno akademijų. Ten jis ne tik įgijo vertingos tarptautinės patirties, bet ir subrandino savitą meno stilių. Sugrįžęs į Didžiąją Britaniją, Lavery aktyviai kūrė ir dalyvavo pagrindinėse meno parodose.

Per visą gyvenimą seras Johnas Lavery pelnė visuotinę pagarbą, o už reikšmingą veiklą meno srityje jam suteiktas riterio titulas. Jo kūriniai šiandien eksponuojami garsiausiose galerijose ir muziejuose, o pats Lavery laikomas iškilia XX amžiaus pradžios portretinės tapybos asmenybe.