Odilon Redon (1840–1916) buvo vienas žymiausių prancūzų tapytojų, grafikų ir dekoratorių, veikusių XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje, o simbolizmo mene užėmė itin svarbią vietą. Jo darbai išsiskyrė paslapčių kupinu, svajingu pobūdžiu ir giliu psichologiniu turiniu, dažnai perteikiančiu sapniškas bei siurrealistines vizijas.

Redonas kūrybos kelią pradėjo dirbdamas daugiausia su anglimi ir litografija, ypač prieš ir po Prancūzijos ir Prūsijos karo. Šiuos darbus, kuriuos vadino „Noirs“ (liet. „juodieji“), žymėjo šešėlių gausa ir niūri nuotaika. Jo ankstyvuosiuose kūriniuose vyravo tamsios, fantastiškos vizijos, padiktuotos simbolistinės krypties.

Maždaug 1890-aisiais menininkas atrado pastele ir aliejinius dažus, nuo tol šios technikos jam tapo artimiausios. Po 1900 metų Redonas visiškai nusigręžė nuo anksčiau plėtotų „Noirs“ darbų ir perėjo prie spalvingesnio, šviesesnio kūrybos laikotarpio. Vėlyvuosiuose darbuose vis dažniau atsispindėjo susižavėjimas Indijos bei budizmo religijomis ir kultūra.

Šiandien Odilon Redon labiausiai vertinamas už svajingus paveikslus, sukurtus XX amžiaus pradžioje ir ryškiai paveiktus japonų meno. Šiuose kūriniuose vyrauja gamtos motyvai, subtilus abstrakcijų žaismas. Redono menas įkvėpė nemažai modernistų, o jis pats dažnai minimas kaip dadaizmo ir siurrealizmo pirmtakas.