Artūro Dove'ės „Saulė per medį I“

Arthur Dove laikomas vienu reikšmingiausių XX amžiaus pradžios Amerikos modernizmo menininkų. Gimęs 1880-aisiais, jis dažnai įvardijamas kaip vienas pirmųjų tikrų abstrakcionistų Jungtinėse Valstijose, sąmoningai atsisakęs tradicinių peizažų ir natūralistinio atvaizdavimo, o gamtos esmę perteikęs pasitelkdamas spalvas, formas ir ritmą.

Be tapybos, Dove užsiėmė ir žurnalų iliustravimu – tarp jų dirbo ir žinomam „Harper’s Magazine”. Lūžiniu karjeros momentu tapo grįžimas iš Paryžiaus: tada jis susipažino su įtakingu galerijos savininku ir menininkų rėmėju Alfredu Stieglitzu. Stieglitz suteikė Dove’ui erdvę pristatyti savo darbus ir nuoširdžiai palaikė jo kūrybinį kelią, padėdamas išgarsėti Niujorko meno pasaulyje.

Dove buvo žinomas dėl novatoriško požiūrio į tapybą – menininko drobėse vyravo stilizuotos, abstrahuotos gamtos motyvų formos: saulėtekiai, vanduo, medžiai, kriokliai ar net griaustinis. Jo kūriniuose ryški subtili spalvų dermė bei organiškai, ritmiškai susipynusios linijos, išreiškiančios nuotaikas ir menininko dvasinį ryšį su gamta.

Nors Dove dar gyvendamas sulaukė prieštaringų vertinimų, po mirties jo indėlis į Amerikos meną tapo dar labiau vertinamas. Manoma, kad jo kūryba turėjo didelę įtaką vėlesnei abstrakcijos kartai, tarp jų – Jacksonui Pollockui ir Markui Rothko, pirmiesiems abstrakčiojo ekspresionizmo atstovams. Dove ligi šiol išlieka vienu iš Amerikos modernizmo pradininkų.