Uwasa wo sure ba (Skaitmeninis velnias)

Inga Noir Mrazauskė – lietuvių tapytoja, kuriai būdingas savitas stilius ir šiuolaikiškas žvilgsnis į tapybos meną. Jos kūryboje postmodernizmo ir siurrealizmo kryptys susilieja siekiant išryškinti kūrybos proceso svarbą bei meistriškumo detalių preciziškumą. Dailininkės darbuose harmoningai dera minimalistinės formos, balta spalva, kuri kuria tylos pojūtį, taip pat lietuviškos kultūros simboliai, archetipai ir tautiniai raštai.

Vienas dažniausiai pasitaikančių motyvų Ingos Noir Mrazauskės darbuose – lovatiesė, turinti ypatingą asmeninę vertę. Ją įkvėpė autorės močiutės austos drobės. Menininkė dažnai tapo tuos raštus, kuriuos matė vaikystėje, tarsi tęsdama audimo tradiciją; toks procesas tampa savotiška meditacija, leidžiančia atkurti ryšį su gamta, protėviais ir jų sukaupta išmintimi.

Tapytojos paveiksluose lietuvių audinių raštai įgauna kodų pavidalą – jie virsta abstrakčiais bendros pasąmonės ženklais, perteikiančiais žodžiais neišreiškiamas emocijas. Ritmingai kartojami motyvai menininkei pasitarnauja kaip meditacijos praktika, suteikianti galimybę apmąstyti asmeninę ir tautinę tapatybę bei istoriją.

Pagrindinę vietą Ingos Noir Mrazauskės paveiksluose užima šviesa ir šešėliai. Jie pasireiškia įvairiais pavidalais: klostėmis, natiurmorto objektais, saulės spinduliais dienos metu ar prieblandoje, spalvinėmis nuotaikomis. Tokiu būdu dailininkė kuria jautrų ir vaizdingą pasaulį, kuriame žiūrovas gali pažinti tiek regimų, tiek vidinių peizažų grožį.