Lygumos Kai provincijoje

Utagawa Hiroshige (jap. 歌川広重), žinomas ir kaip Andō Hiroshige (jap. 安藤広重, 1797–1858), buvo vienas iškiliausių XIX amžiaus Japonijos ukiyo-e žanro kūrėjų. Jo menui būdingas išskirtinis gamtovaizdžių grožis, subtiliai perteikiama nuotaika ir jautri, profesionali kompozicijos pajauta. Ukiyo-e stilius Tokugavos laikų Japonijoje sulaukė didžiulio populiarumo ir tapo reikšmingu veiksniu tiek vietiniame, tiek Europos mene.

Gimęs 1797 metais Edo mieste (dab. Tokijas) samurajų šeimoje, Hirošigė tikrasis vardas buvo Andō Utakaro. Sulaukęs dvylikos ir netekęs abiejų tėvų, jis perėmė tėvo dōshin laipsnio darbą pilies priešgaisrinėje tarnyboje, kurioje dirbo iki 43 metų. Nedidelis atlyginimas ir mažas užimtumas paskatino jį ieškoti papildomų pajamų ir prasmingos veiklos mene – būtent kareivinių aplinkoje ėmė skleistis jo meniniai gebėjimai.

1811-aisiais Hirošigė pradėjo studijuoti pas žymų grafiką Utagavą Toyohiro, o netrukus įgijo Hirošigės vardą. Meninės veiklos pradžioje jis daugiausiai kūrė estampų ciklus, vaizduojančius žymias moteris ir teatrų aktorius, bet po 1830-ųjų, paveiktas Hokusajaus, labiau susidomėjo peizažais. Didžiausias pripažinimas Hirošigei atiteko po kelionės Tokaido keliu – 1832 metais pasirodė žymioji 55 estampų serija „53 Tokaido stotys“, kuri iškart įtvirtino jį tarp garsiausių to meto menininkų.

Tarp garsiausių Hirošigės darbų yra serijos „Žymios Kioto vietos“, „Aštuoni Bivos ežero vaizdai“, „69 Kiso kelio stotys“, o paskutiniais gyvenimo metais pasirodė ir „Šimtas garsiųjų Edo vaizdų“. Manoma, kad Hirošigė sukūrė daugiau nei penkis tūkstančius estampų per visą kūrybinį kelią. Nors iš meno populiarumo jis nesusikrovė didelio turto, kūrė iki pat gyvenimo pabaigos, o vėliau jo peizažų poetiškumas ir subtilus spalvų pajautimas įkvėpė bei žavėjo ir Europos impresionistus.