Negyvosios gamtos rekvizitai (1885)

Henri Jean Augustin de Braekeleer (gimęs 1840 m. birželio 11 d., miręs 1888 m. liepos 20 d.) buvo iškili XIX amžiaus Belgijos tapybos figūra, išgarsėjęs savo detalizuotais interjerų vaizdais ir išskirtinai ramiomis, atmosferiškomis scenomis. Jo paveiksluose dažnai atsispindi kasdienio gyvenimo motyvai, istorinės erdvės bei tylūs kambarių interjerai, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas šviesos ir faktūrų perteikimui.

Pirmųjų tapybos žinių Henri de Braekeleeris įgijo iš savo tėvo Ferdinando de Braekeleerio, garsaus Belgijos menininko, ir dėdės Jano Augusto Hendriko Leyso, taip pat pagarsėjusio kūrėjo. Augdamas meninei kūrybai palankioje šeimos aplinkoje, Henri anksti susižavėjo menu ir jau būdamas keturiolikos, 1854 metais, pradėjo studijas Antverpeno Karališkojoje dailės akademijoje.

Henri de Braekeleerio tapyba išsiskiria intymumu, ramybės pojūčiu bei detalių gausa. Ypatingai mėgęs vaizduoti senųjų pastatų ir kambarių interjerus, savo kūriniuose jis subtiliai perteikdavo susikaupimo būseną ir melancholiškas nuotaikas. Dailininko darbai vertinami dėl kruopščios technikos bei gebėjimo tiksliai atspindėti savo epochos dvasią.

Didžiąją dalį gyvenimo de Braekeleeris praleido Antverpene, tačiau jo paveikslai šiuo metu saugomi ir eksponuojami daugelyje pasaulio muziejų bei galerijų. Jis pripažįstamas vienu reikšmingiausių Belgijos realistinės tapybos meistrų, iš esmės prisidėjusiu prie šalies meninių tradicijų formavimo XIX amžiuje.