Sėdintis nuogas vyras

Louis-Jean-François Lagrenée, dar žinomas kaip Lagrenée vyresnysis, buvo iškilus XVIII amžiaus prancūzų tapytojas, kurį sieja su rokoko laikotarpiu. Jis pelnė pripažinimą dėl elegantiškų bei subtilių tapybos darbų, kuriuose dažnai iškyla mitologinės ar religinės temos. Lagrenée aktyviai prisidėjo prie Prancūzijos tapybos tradicijų išsaugojimo ir plėtojimo, ypač kurdamas pagal karališkųjų rūmų užsakymus.

Jo tapybai būdingas švelnus potėpių atlikimas, sodrios spalvos ir itin kruopščiai nutapyti figūrų kontūrai. Lagrenée mokėsi pas garsų dailininką Carle van Loo; nors mokytojo įtaka pastebima, jis išliko ištikimas savo unikaliam stiliui. Ypatingą jo darbų vertę menininkų globėjai matė išraiškingame dėmesyje detalėms ir dekoratyvumui.

Lagrenée 1749 metais pelnė garbingąjį Didįjį Romos prizą, kuris suteikė galimybę gilinti dailės žinias Italijoje. Ši patirtis smarkiai paveikė jo meninį augimą ir kūrybą. 1755 metais Lagrenée tapo Académie de Peinture et de Sculpture nariu, o vėliau užėmė ir profesoriaus pareigas šioje akademijoje, neabejotinai prisidėdamas prie jaunųjų menininkų ugdymo.

Lagrenée jaunesnysis brolis Jean-Jacques Lagrenée, dar vadinamas Lagrenée jaunesniuoju, taip pat buvo tapytojas, tačiau būtent vyresnysis brolis išliko ryškesnis prancūzų meno istorijoje dėl savo reikšmingo indėlio. Šiandien pagrindiniuose Europos muziejuose vis dar galima išvysti Lagrenée kūrinių, kurie laikomi vienu įspūdingiausių vėlyvojo prancūziško rokoko pavyzdžių.