La Revue Blanche (1894)

Pierre’as Bonnardas (1867–1947) – žymus prancūzų postimpresionizmo tapytojas ir grafikas, vienas iš intimistinio meno krypties pradininkų. Bonnardui būdingas subtilus spalvų pojūtis ir poetiškai, itin asmeniškai perteikiamas menas, dažnai atspindintis kasdienybės momentus. Kartu su kitais menininkais Monmartre jis subūrė „Les Nabis“ – „pranašų“ – grupę, kurios narius siejo siekis atsinaujinti mene, pasitelkiant simbolizmo įtaką bei japonų estampų inspiracijas.

Bonnardo paveiksluose vyrauja spalvų žaismas, šviesos niuansai bei intymūs namų pasaulio vaizdai. Jis mielai tapydavo šeimos ar draugų portretus, sodų vaizdus, interjero detales, tačiau kiekvieną motyvą perteikdavo su išskirtiniu artumu ir šiluma. Bonnardo kūryboje išsiskiria jo gebėjimas vaizduoti erdvę be griežtų kontūrų ir tradicinio perspektyvos suvokimo, o pagrindinis dėmesys sutelkiamas į spalvų raišką.

Ilgus metus Bonnardą įkvėpė jo gyvenimo draugė, vėliau tapusi žmona – Marthe de Méligny. Ji dažnai pozavo menininkui, dažniausiai vaizduojama nuoga arba užsiimanti kasdieniais darbais. Bonnardas visada liko ištikimas savo asmeninei ir estetinei vizijai, nesivaikydamas tuo metu populiarių meninių krypčių ar mados tendencijų.

Bonnardo menas ir šiandien vertinamas kaip išskirtinis spalvų meistrystės bei jautraus meno pajautimo pavyzdys. Jo kūriniai saugomi ir eksponuojami garsiausiose pasaulio galerijose – tokiuose muziejuose kaip Musée d'Orsay Paryžiuje, Niujorko MoMA ar Tate galerija Londone. Bonnardas išliko viena ryškiausių figūrų XX amžiaus prancūzų koloristų ir tapybos poetų tarpe, palikdamas svarų pėdsaką meno istorijoje.