Jeanas-Baptiste'as Pateris priklausė prancūzų rokoko epochos dailininkų gretoms. Jo paveiksluose atsiskleidžia šio laikotarpio lengvumas, elegancija ir dekoratyvumas, kurie buvo būdingi XVIII amžiaus pradžios Prancūzijos menui.

Gimęs Valensjene, Pateris buvo žymaus skulptoriaus Antoine'o Paterio sūnus. Pirmuosius tapybos įgūdžius jis įgijo mokydamasis iš savo tėvo, o vėliau lavinosi pas kitus menininkus. 1713 metais jaunas Pateris kurį laiką buvo žymaus tapytojo Antoine'o Watteau mokinys – pastarojo įtaka akivaizdi daugybėje Paterio darbų.

Nors jų mokytojo ir mokinio santykiai nebuvo lengvi, Watteau reikšmingai paveikė Paterio pasirinktas temas ir tapybos techniką. Po konflikto su mokytoju Pateris buvo grįžęs į Valensjeną, tačiau 1721 metais, likus vos mėnesiui iki Watteau mirties, jie susitaikė. Pateris teigė, kad būtent per šias paskutines savaites įgijo visą žinių apie tapybą pagrindą.

1728 metais Jeanas-Baptiste'as Pateris tapo Prancūzijos Karališkosios akademijos nariu, pateikęs didelės apimties karinį kūrinį „La Rejouissance des Soldats“, kuris buvo sukurtas Watteau maniera. Šis paveikslas šiandien saugomas Luvre. Paterio kūriniai garsėja žaismingomis scenomis, subtiliais spalvų deriniais ir elegantiška rokoko atmosferos nuotaika.